nešioti

nešióti, -iója, -iójo iter. nešti. 1. tr. SD170,195, R, K per kelis kartus, kartkarčiais nešti iš vienos vietos į kitą paėmus, užsidėjus: Laiškus nešte nešiódavo Tj. Ir eičiau, nešiočiau bernužiui pusrytelį RD19. Nebeturiu kojų, nebegaliu vis nešiót Kaziukui valgyt Užp. Nešiojo numon kaulus sudegintųjų ant garbės dievų gyvolių, vildamos, jog tie kaulai paskalsys javų brandą M.Valanč. Kur jauna dukrelė avižėles pjauna, pėdelius nešioja KrvD140. Ir įkišk anas ingi ąsas (rinkes) šalysa skrynelės, idant anomis ją nešiotų BB2Moz25,14. | Kaip nesigiminiuos – juk Petras jų vaiką nešiójo (buvo krikštatėvis) Sdb. | prk.: Akys jau nežiba ir kojos jau nenešiója Nmč. Neiškenta [vaikas] nelakstęs – pats krau[ja]s nešió[ja] Rdn. Žmogus šaudo, o Dievas kulkas nešioja LMD. Kokie velniai tave nešioja tokioj tamsumoj?! Jnšk. ║ vaikščiojant turėti paėmus su savimi: Juk tam kalavijus nešiojam, kad su priešais kovotume V.Krėv. Nešiójau, nešiójau, šviesiąją plintelę nešiójau JV1040. Išjoj brolelis į vaiskelį, paliek sesę mažiulėlę, ... ant rankelių nešiojamą ir lopšely linguojamą LTR. Dėkui, tėvulia, tai ką mane auklinai, tai ką mane nešiójai (rd.) Asv. Paėmė nešioti ant rankelių JV601. Nor ant rankų nešiojamas N. Kad tavę, berneli, žemelė nekeltų, žirgas nenešiotų KrvD71. | Ir kaipo aš jus nešiojau ant sparnų erelių ir jus manęsp atvedžiau BB2Moz19,4. ^ Dėkui už pietus. – Nešiók sveikas, kol pamesi (juok.) Krs. Širdies ant liežuvio nereikia nešioti I.Simon. Ką išmoksi, už pečių nenešiosi LTR(Užp). Ka žinai, an pečių nenešióji žodžio Ppr. Kokios kalbos moki, tai an pečių nenešióji Vrn. Galvą ant pečių nešioji, o nieko nežinai, nieko nenumanai, tik nosį pirštu krapštai KrvP(Alvt). Dieną kaulus nešiója, naktį pravėpsoja (batai) Kn. Ir ji pati tik tik gyvastį nešiója Mrj. Kaip ta šventa žemė nešiója tokį bjaurų žmogų! Jnš. Kad tave žemė nenešiotų! KrvP(Al). Žegnojas, o širdy velnią nešiojas LTR. | refl. tr., intr. K: Jis visuomet nešiojasi portfelį rš. Kas, gyvas būdamas, mylėjo lazdą nešiotis, to ir vėlė ją nešiojasi BsVXX. Nešiojas kaip katė vaiką Sln. Nešiójas kai katė su vaikais Trgn. Kaip lėlis nešiojas su kiaušiais VP21. Nešiojas ne kiaulė su ragaišiu B. | prk.: Jis paskui ilgai šią mintį nešiojosi rš. Jam su tokiomis mislimis besinešiojant, jis sykį, naktyje begulėdamas, tokį sapną sapnavo Ns1857,1. ║ prk. [i]laikyti savyje, puoselėti: Dažnai siužetas pasensta, ypač jeigu jį per ilgai nešioji A.Vencl. 2. tr. savo judėjimo jėga sklaidyti, gainioti: Vėjas sniegą nešiója Ėr. Vėjas nešiojo į visas puses meilų pavasario kvapą Žem. ^ Šuva loja, vėjas nešioja TŽIII375. 3. tr. Rm nuolat čiupti, grobstyti: Krankliai beigia žąsukus nešiót Bd. Vištas reikia leist perėt vakare, kai paukščiai sutupia, tai vanagai viščiokų nenešios (priet.) Ds. Darbuji, darbuji, o tavo darbą negeroj nešiója Rod. ^ Nešioja vilkas, neužilgo nuneš ir vilką VP33. 4. tr. būti nėščiai: Patelė nešioja vaisių 40 savaičių Blv. Kurį eš devynis mėnesis po savo širdes nešiojau BB2Mak7,27. 5. tr., intr. dėvėti, vilkėti, avėti: Visą žiemą jis nenešioja kepurės J.Dov. Tikras vyras Napalys – kelnes jau nešioja P.Cvir. Kartais vaikpalaikis buksvas vos moka nešióti, ... o štai ir toksai utėlius dolerių tyko K.Donel. Jie vilki tamsios drobės marškinius, nešioja per delną platumo petnešas ant didelės krūtinės J.Balč. Jau antrus metus nešióju tus pačius drabužius, o dar visai geri tebėr Vvr. Naują drabužį ne tiek nešiosi, kiek lopytą J.Jabl. Nei verpsi, nei ausi, puikiai nešiosi KlpD14. Dabar ar beyr mada teip nešiót? Jnšk. Drūtas audeklas – pasiūtai, tai jau nešiójęs nešiók Lp. Visi vaikai naginėm nešiójom Ob. Šilkus verpia, šilkus audžia, šilkeliais nešioja LTR(Ds). Nė tu verpi, nė tu kerpi, nė pančekoms nenešióji JD556. Nešiojamasis, numnešis sijonas Šts. Dangalas, ant kaklo nešiojamas SD70. Apvalkalas, procesijose nešiojamas SD83. Šitai kurie švelnus rūbus nešioja, namuose karalių est DP17. Tada išvilko ji drapanas našlių, kurias nešiojo BB1Moz38,14. Kai ašian nešiójau šilkų kasnykais NS929. Verčiau nešiót rūtelės, negu sunkus nuometėlis (d.) Plm. Už gero vyro, už storaulyvo nuometėliu nešiosiu NS1075. Ant juodaunyčios mergos nešiója kaspinus, o moters nuometus J. Tai seselės vainikelis, ant galvelės nešiotasis, ant kaselių turėtasis KlpD73. Buvo gražus vainikėlis ir lengvas nešioti DvD198. Gana, mergele, gana ulioti, rūtų vainikėlio gana nešioti Kls. Aš tavo mergužė nebūsiu, nė su tavo žiedeliu nenešiosiu JV75. Dureles varstysiu, laiškelį skaitysiu, žiedeliu nešiosiu, tave minavosiu LTR(Jon). Su akiniais pradė[jo] dabar nešiót Jnk. Sakiau, nenešiókit [laikrodžio]: kai suaugstat dideli, tada galėstat nešiót Ob. ^ Vištai plunksnas nesunku nešioti LTR(Vl). Trys seselės vieną vainikėlį nešio[ja] (trikojis) ST445. | refl.: Ta medžiaga gerai nešiójasi Gs. Batai turi būti stiprūs, kad ilgiau nešiotųsi rš. ║ auginti, turėti (ppr. apie plaukus, barzdą): Ponaičių plaukai buvo lygiai sušukuoti, ūseliai paraityti, o kai kurie nešiojo barzdeles ir žandenas V.Myk-Put. Plaukais nešiojo ilgais, o aplinkuo kerpamais Šts. ^ Durna galva žilų plaukų nenešioja Ml. Nešiok sveikas guzą gavęs An. ×6. (sl.) tr. turėti (vardą): Praminė Petru, nes tėvalis to norėjo, kad pirmasis sūnus jo vardą nešiotų M.Valanč. 7. tr. nuolat po kiek rinkti, krauti: Tranai tik medų valgo, o nešiót nenešiója Šlčn. 8. tr. duoti derlių: Kaip obelelė žydėjo, daugel žiedelių turėjo, mažai obuolių nešiójo (d.) Tvr. 9. tr. YI perduoti, platinti, skleisti: Jau aš daugiau navynėlių nenešiosiu (d.) Nm. Vanagėli, sakalėli, o kur tu lekiojai? Nulėkdamas atlėkdamas navynas nešiojai? NS1192. Tos musės tai tik ligas nešiója Gs. 10. tr. kęsti, pakelti: Jisai ... nešiojo ligas mūsų ant savęs BtMt8,17. Idant jūs nusidėjimą susirinkimo nešiotumbit BB3Moz10,17. Idant mūsų griekus ant kryžiaus nešiotų Mž228. Nešiojome sunkumą dienos ir karščio Ev. Tenešioji kryžių savą kiekdienos DP488. Padėk jam nešiot to kryžiaus DP175. ×11. sl. tr. barti, plūsti: Boba kad ėmė diedą nešiót, kad ėmė, tai diedas led smuko pro duris Rod. 12. refl. pleventi, skraidyti (viršum ko): Dvasia ... nešiojos ant vandenų DP253.

◊ ant dantų̃ nešióti Krns išjuokti, pašiepti: Ant dantų̃ teip visi ir nešiója Ds.

gaideliù (vãnago) nešióti Als ant pečių užsisodinus, nešioti (vaiką): Nešiók vaiką vãnago, tai visą dieną juoksis Skp.

gaidukùs nešióti skundinėti, pranešinėti: Sužinos ką, ir tuoj gaidukùs nešiója Gs.

kiaurų̃ púodų (kiáuru púodu Erž, ×krõmo, ×kromeliù, ×krõmais Sdb) nešióti Alk ant nugaros, ant kukurų užsidėjus, nešioti (vaiką): Nešiójo, nešiójo krõmo po gryčią, čiut neužkratė Kp. Paprato, tai dabar ir nešiók tu jį krõmo Sb. Nenešiók vaiko kromeliù: galia aukštynelkas atvirsti Als.

kirveliùs nešióti pabėgti, neišbuvus, kiek sutarta: Lazdų tau per šonus duot, tai žinosi, kaip kirvelius nešioti! J.Balt.

liežuviùs (pletkùs Vlkv, šą́šlavas) nešióti apkalbėti, šmeižti: Bobų amatas liežuvius nešioti LzP. Ką jis dirbs – liežiuviùs nešiója, apkalbinėja kitus Krč. Nenešiók šą́šlavų Krž.

širdyjè nešióti[s] nuolat prisiminti, neužmiršti: Tuos žodžius tegul jis nešioja širdy rš. Tą kraštą širdyje nešiojuos dienas ir nemigo naktis S.Nėr. Tu, kuris praeitį širdy nešioji, geriau žinai prūsų likimą V.Krėv.

\ nešioti; apnešioti; atnešioti; danešioti; įnešioti; išnešioti; paišnešioti; nunešioti; panešioti; parnešioti; pernešioti; pranešioti; prinešioti; raznešioti; sunešioti; pasunešioti; užnešioti